Ir vėl... muilai

Prieš porą dienų vėl užsidariau virtuvėje su savo dubenėliais, indeliais, buteliukais, formelėmis... Netikėtai užsukusi kaimynė labai nusistebėjo, kaip gali būti įdomu kažką sijoti, maišyti ir pilstyti :D Mat nėrimas ar mezgimas tai normalūs, naudingi rankdarbiai, o čia kažkokia nesąmonė. O man tiesiog širdis atsigauna eksperimentuojant su formomis, spalvomis, kvapais, bandant naujus derinius...

Šįkart gaminau muilus dovanų šauniai 18-metei panelei, taigi labai eksperimentuoti nesiryžau - norėjosi puikaus rezultato, o laiko nebuvo labai daug. Taigi padariau porą man labiausiai patinkančių ir tikrai gerai pavykstančių muilų - su šaltalankių sultimis ir geltonuoju moliu.

Pagaliau pabandžiau pagaminti ir pusinį muilą. Ta proga išbandžiau titano dioksido ir aviečių miltelius. Gaminti tokį muilą kiek sudėtingiau - reikia dviejų bazinių aliejų ir įvairių priedų ruošinių, bazės kiekvienam ruošiniui tenka perpus mažiau, tai ir stingsta ji žymiai greičiau. Tenka greitai maišyti ir pilti į formą. Pilti reikia į priešingus formelės kampus vienu metu. Čia galima pasižiūrėti kaip tai daroma. Temperatūra abiejų spalvų bazės turėtų būti vienoda, bet aš nematavau, nes pasiprašiau vyro pagalbos. Dviems ruošiniams padalinau išlydytą bazę maždaug per pusę. Išmaišėm kiekvienas savo spalvą ir kartu supylėm. Neįsivaizduoju kaip būtų pasisekę vienai, bet dviese sukurpėm štai tokį muiliuką:

Pamačiusi pilkšvus titano dioksino miltelius pagalvojau, kad vėl bus kaip ir su baltuoju moliu, nes spalva jų tokia pati. Bet jau maišant miltelius su baziniais aliejais išryškėjo ryški balta spalva. Aviečių milteliai sumaišyti su baziniais aliejais buvo skaisčiai rožiniai ir aš jau įsivaizdavau koks ryškus bus muilas, kol nesupyliau bazės :D Nusidažė tamsiai violetine spalva, bet man vis tiek gražu... Norėtųsi tik baltoje spalvoje kokių nors spalvotų priedų - grudelių, žolelių ar kažko panašaus.